Darbuotojų nuoma

Beveik keturi iš dešimties darbuotojų statybos aikštelėse Oslo regione buvo išnuomoti iš įdarbinimo agentūrų.

Daugelis įdarbinimo agentūrų nėra registruotos Darbdavių asociacijoje NHO. Tai reiškia, kad skaičiai dėl darbuotojų  nuomos augimo yra didesni, nei tai rodo NHO statistika.

Remiantis naujausia 2019 m. ataskaita, 80 procentų įdarbinimų iš įdarbinimo agentūrų yra neteisėti.

Be įdarbinimo agentūrų statybų pramonėje taip pat yra daug subrangovų, kur dominuoja darbuotojai iš Rytų Europos. Nors tai yra įprastos įmonės, jos turi daug panašumų su laikinojo įdarbinimo agentūromis, pvz., nėra atlyginimo tarp paskyrų, nėra apsaugos nuo atleidimo iš darbo, nėra apmokėjimo už viršvalandinį darbą taip pat yra darbo laiko taisyklių pažeidimai.

To pasekmės – blogėjančios darbo sąlygos pramonėje, mažiau darbuotojų, norinčių lankyti kvalifikacijos tobulinimo kursus, prastesnis našumas ir kokybė.

Įdarbinimo agentūros kelia grėsmę Norvegijos modeliui.

Saugūs, nuolatiniai darbai su tikru saugumu nuo neteisėto atleidimo yra būtinos sąlygos  gerai veikiančio organizuoto darbo gyvenimo Norvegijos modelio. Todėl Norvegijoje yra gana platus politinis susitarimas, kad darbuotojai, kaip taisyklė, turėtų būti įdarbinti nuolat. Taigi, Darbo kodeksas leidžia laikinai įdarbinti arba išnuomoti iš įdarbinimo agentūrų tik tam tikrais atvejais.

Augantis įdarbinimo agentūrų sektorius, kai dauguma darbuotojų iš tikrųjų yra laikini darbuotojai, meta iššūkį šiam principui. Per pastaruosius 20 metų šis sektorius tapo reikšmingu pigesnės ir daugiausia užsienio darbo jėgos tiekėju svarbioms darbo rinkos dalims. Darbuotojų nuoma dažnai reiškia, kad darbdavio atsakomybė visiškai panaikinama.

Šiam sektoriui taip pat būdingas socialinis dempingas ir neteisėtos bei nesąžiningos sąlygos. Prie to prisideda konkurencija dėl kuo mažesnio atlyginimo lygio.

Dėl ko kyla ginčas?

Kai 2000 m. valdžia leido darbuotojų nuomą komerciniais tikslais, jie tvirtino, kad tai neturėtų prieštarauti pagrindiniam nuolatinio įdarbinimo principui. Įstatymo pakeitimo prielaida buvo tam, kad iš įdarbinimo agentūros nuomojami darbuotojai papildytų nuolatinį personalą ir tik tais atvejais, kai yra realus laikinojo darbo poreikis. Profsąjungos atstovai privalėtų turėti teisę derėtis, taip pat teisę vetuoti nepagrįstą darbuotojų nuomos praktiką.

Remiantis Blaalid komiteto rekomendacija, sudarant naujų taisyklių pagrindą, reikėtų vengti šių dalykų:

• «susiformavo praktika, kai įmonės be nuolatinio pagrindinio personalo, turi įvairių formų laisvesnį personalą tam, kad atlikti vykdomas ir įprastas užduotis»

• «personalo nuoma išsivysto į išsamią rinką, kurioje didelė dalis darbuotojų neturi nuolatinio darbo, bet yra laikini darbuotojai»

Statybų pramonės patirtis pastaraisiais metais yra priešinga. Profesinių sąjungų judėjime daugelis mano, kad «jau seniai susiformavo praktika, kai įmonės be nuolatinio pagrindinio personalo, turi įvairių formų laisvesnį personalą tam, kad atlikti vykdomas ir įprastas užduotis», ir kad yra «išsami rinka, kurioje didelė darbuotojų dalis neturi nuolatinio darbo».

Štai kodėl vis daugiau žmonių mano, kad darbuotojų nuomos sektoriaus plėtra kelia grėsmę tam, kaip iki šiol organizavome darbą Norvegijoje. Todėl buvo labai palaikomi politiniai streikai 2017 m. lapkričio mėn., 2018 m. kovo mėn. ir 2019 m. kovo mėn. su reikalavimu nustatyti reguliavimą pagal Darbo kodekso § 14–12 5 p. ir uždrausti darbuotojų nuomą iš įdarbininmo agentūrų statybų pramonėje Oslo fiordo regione. Nors pagrindinis reikalavimas nebuvo patenkintas, mums pavyko sugriežtinti Darbo kodekso nuostatas dėl galimybės nuomoti darbuotojus iš įdarbinimo agentūrų. 2019 m. Profesinių sąjungų federacijos Fellesforbundet kongrese buvo nuspręsta, kad  federacija Fellesforbundet sieks nutraukti dabartinę įdarbininmo agentūrų veiklos formą.